Puskoksavimu vadinamas beoris kieto kuro pirolizės procesas, kuris vyksta 500-600 0C temperatūroje. Šio proceso metu iš žemos rūšies kuro, kaip skalūnų, durpių, akmens anglių, netinkančių koksavimui, gaunamas dirbtinis kuras (kietas, skysts, dujinis).
Proceso metu gaunamas puskoksis yra trapus, nesukepęs, dažniausiai miltų pavidalo. Palyginus su pradine medžiaga, puskoksyje būna daugiau anglies, pelenų, ir mažiau vandenilio bei deguonies. Iš puskoksavimo metu išsiskyrusio pirogenetinio vandens ir dervų yra gaunamas benzinas ir kiti produktai, analogiški naftos perdirbimo produktams.Puskoksavimo technologinis procesas toks:
1)žaliavų paruošimas ir pakrovimas į krosnį;
2)puskoksavimas;
3)pirogenetinio vandens ir garų kondensavimas;
4)dervų perdirbimas.
Puskoksavimo proceso greitis priklauso nuo slėgio ir temperatūros proceso metu, žaliavos gabalų dydžio ir cheminės sudėties.
Terminio skilimo pradžia priklauso nuo kuro cheminės sudėties. Kaitinant kurą be oro, 100-250 0C temperatūroje išsiskiria higroskopinis vanduo ir susidaro CO ir CO2 dujos. Derva pradeda garuoti aukštesnėje kaip 300 0C temperatūroje. Su derva iš kuro išsiskiria palyginti didelis kiekis (skystos) frakcijos, kuri yra vadinama pirogenetiniu vandeniu. Iki 500-550 0C iš kuro išsiskiria didžioji lakiųjų medžiagų dalis. Puskoksavimo metu kurą galima kaitinti labai greitai.
Kaitinant lėtai, proceso zonoje išsiskiria dar nepakitę pirminiai kuro terminio skilimo produktai, kurie turi geresnę skystos fazės kokybę ir didesnę jos išeigą. Kaitinant greitai, proceso zonoje nespėja išsiskirti pirminiai termnio skilimo produktai ir jie toliau termiškai skyla. Tokie produktai turi didesnę fazės išeigą.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Laboratorinis darbas puskoksavimas | 4 Kb | 2 |
Laboratorinis darbas puskoksavimas