Ekologija – tai mokslas apie organizmo ryšius su negyvąja gamta, apie 1 rūšies individų tarpusavio santykius ir santykių su kitų rūšių atstovais, apie įvairių rūšių bendrijų prigimtį ir ryšius su kitomis bendrijomis.
Ekologiniai veiksniai – tai aplinkos savybės ir elementai, veikią organizmus ir bendrijas, jų savybes ir būseną.
Abiotiniai veiksniai negyvosios gamtos savybės (temperatūra, šviesa).
Biotiniai veiksniai - gyvų org. tarpusavio santykiai.
Antropogeniniai - žmogaus veiksniai.
Poikiloterminiai – keičiantis aplinkos temperatūrai keičiasi kūno temp.
Homojoterminiai – kūno temp vienoda, kai aplinkos temp kinta.
Anatominiai prisitaikymai – tankus kailis, poodiniai riebalai – neleidžia išsiskaidyti šilumai.
Biocheminiai fiziologiniai – stiprėjant šalčiui, intensyvėja maisto medžiagų oksidacija,gaminasi daugiau šilumos.
Elgsenos – šaltu oru gyvūnai didžiąją dalį praleidžia drevėse, urvuose.
Heteroterminiai – kurie žiemą įminga ir kurių kūno temp pasikeičia.
Anabiozė – dėl vandens stokos susitraukia citoplazma, o medžiagų apykaita sulėtėja. Vandens taupymas anatominis garavimą mažinanti kūno danga, fiziologinis organų sistemų prisitaikymai, elgseninis slapstosi po akmenimis kur vėsiau ir drėgniau. UV spind. svarbūs – vit. D, fotosintezei, gyvūnų orientacijai. Inf. svarbūs, nes tai šiluminiai spinduliai.
Simbiozė – tarprūšiniai santykiai – skirtingų rūšių atstovų santykiai. Mitybos ryšiai atsiranda kai vieni organizmai minta kitais (tiesioginiais). Netiesioginiai – minta tuo pačiu maistu, konkuruoja. Erdviniai – ryšiai kai 1 rūšies organizmai pakeičia aplinką, kad joje gali (negali) gyventi kitos rūšies atstovai, arba 1 r. atstovai gyvena kitos r. organizmo paviršiuje, viduje ir t.t. Platinimo 1 r. platina kitą rūšį ar padeda jai daugintis. Statybiniai – 1 r. stato namelius, suka lizdus, iš kitos r. išskyrų. Plėšrumo ir parazitizmo santykiai (+ –). Plėšrumo vadinami gyvūnai gaudantys bei žudantys kitu ir jais mintantys (prisitaikę medžioti), aukos – gintis nuo plėš. ar labai greit daugintis. Parazitai - organizmai mintantys kitais gyvais org, jų iškart nenužudydami.
Mutualizmas(++) abi rūšys atskirai negali gyventi arba auga lėtai.
Komensalizmas(+ 0) 1 gauna naudą kita nepatiria žalos.
Amensalizmas(- 0) 1 žalingi kitai neturi jokios reikšmės.
Neutralizmas(00) r. nesąveikauja, nors gyvena ten pat.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Ekologijos špera | 6 Kb | 2 |
Ekologijos špera