Augalinės ląstelės turi tik joms būdingų dvimembranių organoidų - plastides. Plastidės kaip ir branduoliai bei mitochondrijos turi dvigubą membraną, DNR ir ribosomų. Plastidžių DNR žiedinė, ribosomos tokios pat, kaip prokariotinių ląstelių.
Plastidės skirstomos į kelias grupes:
1. Proplastidės. Tai smulkios bespalvės plastidės. Jos dauginasi dalindamosios. Iš proplastidžių susidaro leukoplastai, chromoplastai ir chloroplastai.
2. Chromoplastai . Jie užpildyti geltonų ar oranžinių pigmentų ( karotinoidų ) sankaupa. Chromoplastai nudažo kai kuriuos vaisius.
3. Leukoplastai . Jie yra atsarginių maistmedžiagių saugyklos ląstelėje. Krakmolu užpildyti leukoplastai vadinami amiloplastais. Leukoplastai, kurių didžiąją dalį užima aliejaus lašeliai, vadinami oleoplastais. Šviesoje leukoplastai gali virsti chloroplastais.
4. Chloroplastai . Šie nuo chlorofilo žali organoidai ląstelėse atlieka fotosintezę. Chloroplastai dauginasi dalindamiesi pusiau. Kai kurių skyrių dumblių fotosintetinančios plastidės gali turėti kitų pigmentų .
Smulkios bespalvės ar blyškiai žalios proplastidės būdingos šaknų ir ūglių augimo kūgelių ląstelėms. Proplastidės yra nespecializuotos chloroplastų, leukoplastų, chromoplastų pirmtakės. Augimo kūgelio ląstelei augant ir diferencijuojantis, proplastidės didėja, jų vidinė membrana sudaro gilius įlinkimus, kurie atsiskiria ir sudaro vidinę membraninių pūslelių ( tilakoidų ) sistemą. Tilakoidų membranose kaupiasi chlorofilas, ir plastidė pažaliuoja. Taip iš proplastidės susidaro chloroplastas.
Chloroplastai turi labai sudėtingą tilakoidų sistemą, turinčią daug chlorofilo. Chloroplastai paprastai būna disko formos. Lapo minkštimo ląstelė turi 40 - 50 chloroplastų. Viename kvadratiniame lapo milimetre būna apie 500 000 chloroplastų. Ląstelėje chloroplastai paprastai išsidėsto palei sienelę.
Chloroplastą užpildo drebutinė masė, vadinama stroma . Stromoje išsidėstę plokšti uždari maišeliai, vadinami tilakoidais. Tilakoidai yra dviejų rūšių - vieni primena plokščius apvalius maišelius, kurie sudaro tilakoidų stulpelius ( primenančius monetų stulpelius) . Tokie stulpeliai vadinami granomis . Granas tarpusavyje jungia dideli plokšti tilakoidai. Kukurūzo lapo chloroplastas. Tilakoidų membranose išsidėstę fotosintezės pigmentai - chlorofilai ir karotinoidai. Tilakoidų vidinė ertmė vadinama tilakoidų ertme. Chloroplastų sandara.
Stromoje neretai būna smulkių krakmolo grūdelių bei smulkių aliejaus lašelių. Tai laikinos chloroplastuose sintetinamų atsarginių maistmedžiagių saugyklos. Augalui parą pabuvus tamsoje, chloroplastų krakmolo grūdeliai išnyksta. Pabuvus šviesoje 3-4 valandas, grūdeliai vėl atsiranda.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Plastidės ir fotosintezė | 21 Kb | 3 |
Plastidės ir fotosintezė