Virusai būna trijų formų, kurios labai skiriasi viena nuo kitos:
1. Už ląstelės ribų virusas būna virionas. Virionas yra dalelė, sudaryta iš nukleorūgšties molekulės ir ją supančio baltyminio apvalkalo;
2. Užkrėtę ląsteles aktyviai parazituojantys virusai būna aktyviai perrašomos ir skaitomos DNR atkarpos pavidalo;
3. Užkrėtęs ląstelę pasyvus virusas būna DNR atkarpa ląstelės chromosomoje, kurią labai sunku aptikti.
Esminė laisvo viruso dalis - nukleorūgšties šerdis su genetine informacija. Šerdį supa baltyminis apvalkalas, vadinamas kapside. Kai kurių virusų ( pvz., gripo ar herpeso ) kapsidę dengia papildoma membrana, sudaryta iš šeimininko ląstelės plazminės membranos su virusiniais membraniniais baltymais. Visiškai susiformavusi virusinė dalelė, turinti šerdį ir apvalkalą vadinama virionu.
Kapsidės paviršiuje esančiomis molekulėmis virusas prisitvirtina prie ląstelės. Pvz., į gyvūninę ląstelę prasiskverbiantis virusas pirmiau prisitvirtina prie ląstelės paviršiuje esančios receptorinės molekulės.
Kapsidę sudaro daug visiškai vienodų baltymų molekulių kapsomerų. Kapsomerai tinkamose sąlygose patys savaime jungiasi vienas su kitu ir sudaro labai taisyklingos sandaros tuščiavidurį apvalkalą kapsidę. Kai tame pačiame tirpale yra ir viruso nukleorūgšties molekulių, jos įsimontuoja kapsidės viduryje.
Kai kurių virusų baltymai su nukleorūgštimi sudaro vientisą darinį, vadinamą nukleokapside. Tai būdinga tabako mozaikos virusui. Kiaulytės ir gripo virusų nukleokapsidė dar apgaubta membrana.
Galima paimti daug virionų ir suardyti juos į atskiras kapsidės baltymų ir nukleorūgščių molekules. Virionai paverčiami baltymų ir nukleorūgščių tirpalu. Šį tirpalą palikus stovėti tinkamose sąlygose, virionus sudariusios molekulės pačios savaime vėl susimontuoja į naujus virionus. Toksai virusų susidarymas primena kristalų susidarymą. Kapsidės sandara dėl labai taisyklingo vienodų baltymų išsidėstymo iš esmės yra kristalinė. Virusų sandara ir buvo ištirta naudojant kristalografijos metodus.
Virusai nėra vieninteliai biologiniai dariniai, gebantys savaime susimontuoti. Pvz., savaime susimontuoja eukariotiniai žiuželiai, jei turi pamatėlį.
Kapsidžių sandara labai taisyklinga - pvz., dodekaedro, ikosaedro formos. Labiausiai paplitę ikosaedriniai virionai. Kai kurie virionai yra cilindrų formos. Kai kurie bakteriofagų virionai turi ikosaedrinę galvutę ir cilindrinę uodegėlę. Yra virionų, kurių sandara dar sudėtingesnė.
Pavyzdžiui, adenoviruso kapsidė yra ikosaedrinė, turi 20 vienodų sienelių. Kapsidę sudaro dviejų rūšių baltymai, viso 252 molekulės. Taip pat ikosaedriniai peršalimų poliomielito, paukščių raupų, pelių vėžio ir daugelis kitų virusų. Lazdelinė spiralinė sandara būdinga augaliniams virusams.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 24 virusai | 20 Kb | 1 |
24 virusai