Baltymus sudaro nuosekliai sujungtos aminorūgštys. Visos baltymus sudarančios aminorūgštys turi vienodą, visoms joms būdingą dalį. Ši dalis turi laisvas grupes - NH2 ( amino grupė ) ir - COOH ( karboksilo grupė ).
Vienos aminorūgšties amino grupei susijungus su kitos rūgšties karboksilo grupė susidaro peptidinė jungtis. Aminorūgštims jungiantis į ilgą grandinėlę susidaro polimerinė molekulė - polipeptidinė grandinė. Viename polipeptidinės grandinės gale lieka laisva - NH2 ( tai N - galas ) ir - COOH ( C - galas ).
Peptidinei jungčiai susidarant išsiskiria vandens molekulė. Toksai polimerų susidarymas, kai be polimero molekulės susidaro mažamolekulinės medžiagos, vadinamas polikondensacija.
Susijungusios laisvos aminorūgštys tampa aminorūgščių liekanomis. Liekana nuo laisvos aminorūgšties skiriasi tuo, kad jos pastovioji dalis turi ne grupę - NH2, o > NH, ir ne grupę COOH, o > C = O.
Pastoviųjų dalių virtinė sudaro ilgą nešakotą skeletinę polipeptidinės grandinės dalį. Nuo šios grandinės į šonus styro įvairuojančios aminorūgščių dalys, vadinamos šoninėmis arba R-grupėmis. Paprastai baltymuose būna 20 rūšių tokių R-grupių.
Paprastai baltymo polipeptidinę grandinę sudaro > 40 aminorūgščių liekanų. Stambūs baltymai gali būti iš 1000 aminorūgščių ir daugiau. Baltymą sudaro daug aminorūgščių, ir vienai ar kelioms jų pasikeitus gaunasi kitoks baltymas. Todėl gali egzistuoti aibės visokių baltymų. Pavyzdžiui, baltymų iš 100 aminorūgščių yra 20100 ( tai yra ~ 10130 ) variantų. Bet tik nedaugelis baltymų iš šios gausybės gali atlikti organizmui svarbias funkcijas, nes baltymas turi būti tam tikros sandaros. O sandara priklauso nuo aminorūgščių skaičiaus ir jų išsidėstymo tvarkos .
Pirminė baltymo struktūra - tai aminorūgščių liekanų išsidėstymo tvarka polipeptidinėje grandinėje.
Polipeptidinės baltymų grandinės yra ilgos, todėl jos neišvengiamai susirango. Tokių susirangymo variantų skaičius irgi labai didelis. Tačiau tik nedaug tų variantų yra stabilūs. Stabilumą palaiko tam tikros jungtys. Polipeptidinės grandinės skeletinėje dalyje yra laisvų jungčių. Grupės > N - H ir > C = O turi dalinius krūvius ( H atomas , o dėl O ir N atomų padidinto eletroneigiamumo ) . Šie krūviai leidžia sudaryti vandenilines jungtis. Tačiau šios grupės aminorūgšties liekanoje negali tiek suartėti, kad sudarytų vandenilinę jungtį. Negali suartėti ir gretimų liekanų grupės.
Kaip suartės krūvingosios gupės, priklauso nuo grandinės atkarpos aminorūgščių liekanų R - grupių. Vienos grandinės atkarpos paprastai susirango netaisyklingai, kitos - taisyklingai.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Baltymų sandara | 16 Kb | 3 |
Baltymų sandara