NELYTINIO DAUGINIMOSI PAŽEIDIMAI
Nelytinių palikuonių genotipas turi būti toks pat, kaip ir motininio organizmo. Tačiau pasitaiko atvejų, kai jų genotipai skiriasi. Tokio nelytinio dauginimosi paþeidimo priežastys būna dvejopos:
a) mutacija, paveikusi pirminę ląstelę, iš kurios susidarė palikuonis;
b) lytinis dauginimasis (mejozė ar apvaisinimas), kuris paveikė pirminę ląstelę.
IDENTIŠKUMO PAŽEIDIMAS - MUTACIJOS
Nelytinio palikuonio ir motininio organizmo genotipai turi būti vienodi, kadangi nelytinio individo pradžia būna viena motininio organizmo ląstelė ar ląstelių grupė. O visos motininio organizmo ląstelės dauginasi mitoziškai , todėl turi būti identiškos.
Tačiau dukterinės ląstelės po mitozės gali būti kitokių genotipų, negu motininė ląstelė, nes:
a) mutuoja genai (apie genų mutacijas skaitykite skyrių ALELIAI IR DOMINAVIMAS), ir dukterinės ląstelės genotipas skirsis nuo motininio pakitusiais genais;
b) mutuoja chromosomos motininėje ląstelėje;
c) mitozės metu mutuoja genomas.
CHROMOSOMŲ MUTACIJOS
Jonizuojantys spinduliai yra viena iš priežasčių, sukeliančių chromosomų mutacijas. Panagrinėkime šiuos spindulius. Šie spinduliai - tai greitai skriejantys helio atomų branduoliai. Tarkime, ši - dalelė pataikė į ląstelę. Dalelė, lėkdama citoplazma, atsitrenkia į molekulę ir perduoda jai dalį savo kinetinės energijos. Ši energija išplėšia išorinio sluoksnio elektronus, ir atomas ar molekulė virsta teigiamu jonu. Todėl šie spinduliai vadinami jonizuojančiais. Juo laþiau energinga dalelė lekia toliau, atsitrenkia į kitą molekulę, atiduoda dalį energijos... Ir t.t., kol dalelės energija tiek sumažėja, kad ji nebesugeba jonizuoti.
Išplėštas elektronas irgi gali turėti tiek energijos, kad pats gali jonizuoti sutiktas molekules, kol praranda energijos perteklių. Praradę energiją elektronai jungiasi prie neutralių molekulių, paversdamas jas neigiamais jonais.
Susidarę teigiami ir neigiami jonai dalyvauja nepageidaujamose cheminėse reakcijose, kurios kenkia ląstelei - jos baltymams, nukleino rūgštims ir kt. Tokiu būdu jonizuojantys spinduliai dažniausiai sukelia genų mutacijas.
Į DNR skeletinę grandinę pataikęs jonizuojantis kvantas ar dalelė nutraukia ją. DNR molekulės pataikymo vietoje trūksta, palikdama dvi laisvas jungtis. Pasisekus šie galai vėl susijungia. O kai jonizuojantis spinduliavimas intensyvesnis, DNR molekulė gali trūkti į kelias dalis, o šios dalys gali vėl susijungti, bet jau kita tvarka. Toks DNR molekulės persirikiavimas, dėl ko keičiasi chromosomos sandara, vadinamas chromosomos mutacija.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 28 mutacijos | 16 Kb | 1 |
28 mutacijos