Žvaigždės yra didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, susidarę iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša.
Žvaigždžių gelmėse vyksta branduolinės reakcijos. Jų metu vandenilis virsta heliu ir sunkesniais elementais. Reakcijų metu išsiskirianti energija palaiko žvaigždžių spinduliavimą. Branduolinių reakcijų metu atsiradusi energija iš žvaigždžių gelmių skverbiasi į paviršių dviem būdais konvekcija ir spinduliavimu.
Konvekcija yra įkaitusių medžiagų masių judėjimas į išorę, o vėsesnių masių slinkimas centro link. Energija sklindanti antruoju būdu, medžiagos atomai sugeria iš žvaigždės vidaus sklindančius elektromagnetinius spindulius, po to vėl juos išspinduliuoja. žvaigždžių paviršiaus temperatūra yra 1500 - 50000 K, o jų centrų - 10 - 100 mln. K.
Žvaigždės spektras vaivorykštės pavidalo juostelė - gaunama spektrografu išsklaidžius jos skleidžiamą šviesą pagal bangų ilgį. Ištisiniame spektre matyti įvairių cheminių elementų absorbacijos linijos. Pagal paviršiaus temperatūrą žvaigždės skirstomos į O, B, A, F, G, K, M spektrines klases. Karščiausios yra O spektrinės klasės, vėsiausios - M spektrinės klasės žvaigždės.
Žvaigždžių nuotoliams matuoti vartojami šie ilgio vienetai: šviesmetis (šm) ir parsekas( pc). Šviesmetis tai kelias, kurį šviesa per metus nusklinda 300000 km/s greičiu. Parsekas tai nuotolis iš kurio žemės orbitos didysis pusašis matomas 1’’ kampu.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Žvaigždės | 8 Kb | 0 |
Žvaigždės