Dvinarę žv. sudaro 2 žv., o daugianarę 3 - 7.Sistemos būna optinės arba fizinės. Fizinių nariai skrieja apie bendrą masės centrą o optiniai nesusiję tarpusavyje jokiu gravitaciniu ryšiu ir matomi greta tik dėl atsitiktinių krypčių sutapimo. Fizinės dvinarės arba daugianarės skirstomos: vizualiosios, spektrinės, užtemdomosios, astrometrinės.
Karščiausios pagrindinės sekos žv. masė – 50 M, o vėsiausių 0.1 M, supermilžinių nuo 10 – 50 M. Masę galima rasti žinant dvinarių žv. orbitų didįjį pusašį ir apskriejimo periodą. Dydį galima rasti žinant žv. paviršiaus temperatūrą ir šviesį.
Didžiausios žv. yra raudonosios M spektrinės klasės supermilžinės. Jų skersmuo didesnis negu Saulės iki 1000 kartų . Mažiausios – baltosios nykštukės,jų dydis prilygsta Žemei, Mėnuliui. Žv. išorinių sluoksnių cheminė sudėtis nustatoma tiriant jų spektrus.Saulę ir į ją panašias žv. kurios vadinamos normaliomis sudaro vandenilis (74.7) ir helis (23.7).
Kiti elementai: deguonis, anglis, azotas, neonas, magnis, silicis, geležis yra tik (1.6). Anomaliųjų žv. spektruose matyti ryškios anglies, geležies , silicio, chromo ir kitų elementų linijos. Nemetalingųjų žv. atmosferose sunkiųjų elementų yra 100 ar 1000 kartų mažiau negu Saulės atmosferoje. Žv. kurių spindesys periodiškai kinta, vadinamos kintamosiomis. Pagal priežastis sukeliančias spindesio kitimą jos skirstomos: užtemdomąsias ir fizines, o pagal spindesio kitimo pobūdį: pulsuojančios ir sproginėjančios. Pulsuojančios: cefeidės, virginidės, lyridės. Sproginėjančių žv. spindesys per labai trumpą laiką padidėja daug kartų :novų nuo 9 – 19 ryškių, supernovų iki 20. Sprogusios novos vietoje lieka neutroninė žv. arba juodoji bedugnė. Saulės šerdį supa 3 sluoksniai:
1 - energija pernešama į išorę spinduliais, 2 – dujų konvekcija, 3 sluoksnis – atmosfera: fotosfera, chromosfera, vainikas.
Galaktika yra spiralinė sistema, sudaryta iš centrinio telkinio, disko, steroido ir vainiko. Spiečiais vadinamos vienodos kilmės erdvinės žv. grupės, susietos gravitacijos lauku. Pagal erdvinį tankį spiečiai skirstomi į padrikuosius ir kamuolinius. Kiekvienos žv. judėjimo greitį Saulės atžvilgiu galima išskaidyti į dvi dedamąsias – tangentinį ir radialinį greitį. Tangentinis apibūdina žv. savąjį judėjimą statmeną stebėjimo kryptimi. Radialinis – nukreiptas išilgai regėjimo spindulio ir apskaičiuojamas pagal spektro linijų poslinkį, atsirandantį.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Špera apie žvaigždynus | 5 Kb | 0 |
Špera apie žvaigždynus