1994 m. liepos 16-22 d. suskilusios kometos ''Shumaker - Levi 9'' dalys įsirėžė į Jupiterį. To, ką savo teleskopuose išvydo astronomai, nelaukė niekas. Viskas prasidėjo vėlų 1993-ujų kovo 23 d. vakarą. Kaip ir visada tokiu laiku, JAV astronomai Judžinas ir Karolina Šumeikeriai stebėjo naktinį dangų. Astronomai jau buvo nufotografavę keletą dangaus žvaigždyno plotų. Vėliau Karoliną išryškino nuotraukas ir spec. aparatu ėmė jas peržiūrinėti. Tai, ką astronomė aptiko vienoje iš nuotraukų, ją tiesiog pribloškė! Judžinas taip pat žvilgtelėjo į nuotrauką. Taip, joje jis pamatė šviečiančią rūko juostelę. Jos gale buvo matoma plati uodega, nukreipta priešinga nuo Saules kryptimi. Juostelė skriejo Jupiterio link. Buvo patvirtinta, kad atrastasis dangaus kūnas, vėliau pavadintas "Shumaker - Levi 9" yra kometa. Ir ji nebuvo vientisa. Kometą sudarė mažiausiai 20 atskirų dalių, kurios orbitoje skriejo viena paskui kitą. Vėliau mokslininkai priėjo išvados, kad greičiausiai kometą suskaldė milžiniška Jupiterio gravitacinė jėga. Kometa priminė kelių šimtų tūkstančių kilometrų ilgio kosminį "traukinį".
Apdorojus gauta informacija paaiškėjo ir dar vienas dalykas: maždaug po metų, 1994 m. liepos viduryje, apie 0.5 km. skersmens ir 65 km/s greičiu skriejantys ledo ir uolienų luitai turėjo isirėžti tiesiai į Jupiteri. Tai jau buvo tikra sensacija! Juk didesnės katastrofos Saules sistemoje (tiek, kiek apie tai žinoma mokslui) mažiausiai per pastaruosius 200 metų nebuvo įvykę! Visas pasaulis sustingo smalsiam laukime.
Ne paslaptis, kad prieš didžiąja katastrofa nerimavo įvairaus plauko ir kvalifikacijos ekstrasensai, astrologai, ateities numatytojai ir kitokie šarlatanai. Jie kėlė beprotiškiausias įvykių versijas. Jos buvo pačios įvairiausios, bet turėjo ir šį tą bendro: visi galų gale pranašavo pasaulio pabaigą. Mokslininkų prognozės buvo ramesnes ir racionalesnes, paremtos tyrimų metu gautais duomenimis. Specialistams buvo aišku, kad Žemei jokio poveikio kometos smūgis nepadarys. Nepaisant to, kad jos kinetinė energija kolosali, tūkstančius kartų viršijanti viso žmonijos iki šiol sukaupto atominio ginklo energiją, katastrofa turėjo įvykti labai toli nuo Žemes ir dėl to negalėjo jos kaip nors paveikti. Be to, mokslininkai teigė, jog tokiai didelei planetai kaip Jupiteris, kometos nuolaužos kaip uodo įkandimas. Na, sprogimas gali būti galingas, gali būti optinių ir radijo bangų spinduliavimas, bet tai ir viskas. Iš originalesnių prognozių šia tema pažymėti amerikiečių geofizikų pranašystes. Pastarųjų teigimu, susidūrimo metu turėjo kilti inertinės gravitacinės bangos. Labai panašios į tas, kurias sukelia į vandenį įmestas akmuo. Šitos bangos turėjo padidinti sprogimo vietoje ir aplink ją temperatūra maždaug 1 laipsnis. Toks, kad ir nežymus, atšilimas planetos atmosferoje butų padaręs tam tikrų korektyvu. Tačiau gamta pasirodė esanti turtingesnė įvairiais efektais ir netikėtumais.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Tūkstantmečio katastrofa saulės sistemoje | 106 Kb | 0 |
Tūkstantmečio katastrofa saulės sistemoje