Žvaigždės - didelės masės ir skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, susidarę iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša Žvaigždės skleidžia elektromagnetinius spindulius (šviesos, ultravioletinius, rentgeno, infraraudonuosius), elektringąsias daleles (daugiausia protonus ir elektronus) ir neutrinus. Branduolinės reakcijos metu atsiradusi energija iš žvaigždės gelmių skverbiasi į paviršių dviem būdais: konvekcija, spinduliavimu.
Konvekcija: įkaitusių medžiagos masių judėjimas į žvaigždės išorę, vėsesnėms masėms slenkant centro link. Spinduliavimas: kai atomai sugeria ir vėl išspinduliuoja iš žvaigždės sklindančius elektromagnetinius spindulius.
Fotosfera: tokio mažo tankio sluoksnis, kai spinduliai nekliudomi sklinda iš žvaigždės; jis yra matomas kaip spindulinis paviršius. Žvaigždžių fotosferų temperatūra: 1500k-50000k.
Elektromagnetinių bangų ilgiai: violetinė (400 - 430), mėlyni (430 - 490), žali (490 - 550), geltoni (550 - 590), oranžiniai (590 - 610), raudoni (610 - 700). Kiekvienos spektrą sudaro ištisinis spinduliavimas ir įvairių cheminių elementų absorbcijos linijos.
Energijos pasiskirstymas ištisiniame žvaigždės spektre priklauso nuo jos paviršiaus temperatūros – kuo žvaigždė karštesnė, tuo ji spinduliuoja daugiau mėlynų, violetinių, ultravioletinių spindulių, o kuo vėsesnė – žalių, geltonų, raudonų, infraraudonųjų.Tai lemia žvaigždžių regimąją spalvą.
Žvaigždės spektras – vaivorykštės pavidalo juostelė – gaunama spektrografu, išsklaidžius jos skleidžiamą šviesą pagal bangų ilgį. Pagal paviršiaus temperatūrą žvaigždės skirstomos į: O, B, A, F, G, K ,M spektrines klases. Karščiausios – O, o vėsiausia - M.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Špera apie žvaigždes | 3 Kb | 0 |
Špera apie žvaigždes