Tai mokomoji knyga, nagrinėjanti šias temas:

1. Miestas.
2. Procesai ir problemos.
3. Planavimas.
4. Planavimo paskirtis ir tikslai.
5. Planavimo bazė.
6. Miesto plėtra.
7. Miesto struktūra.
8. Susisiekimo sistema.
9. Būstas. Gyvenamoji teritorija.
10. Gatvių tinklas.
Ir t.t...

Šis darbas smulkiai aprašo pagrindines konstrukcijas:

1. Pamatus.
2. Sienas.
3. Pertvaras.
4. Pastatų konstrukcijas.
5. Perdangas.
6. Stogus.
7. Įtempimus.
8. Skersines jėgas.
9. Atsparumo momentus.
10. Santykines,absoliutines deformacijas.
Ir t. t...

Tai statybinės braižybos knyga apie statybinės braižybos užduotis ir metodikas. Ši knyga nagrinėja šias temas:

1. Statybinė bražyba.
2. Statybinių brėžinių rūšys ir žymėjimas.
3. Dokumentų šifrai.
4. Pastatų statybinių brėžinių turinys.
5. Pagrindiniai pastato konstrukcijos elementai.
6. Matmenys ir užrašai brėžiniuose.
7. Plano braižymas.
8. Pjūvio braižymas.
9. Laiptinės braižymas.
10. Fasado braižymas.
Ir t.t...

Tai santraukos apie:

1. Pagrindines medžiagų savybes.
2. Medžiagų sandarą.
3. Medžiagų fizines savybes.
4. Medžiagų mechanines savybes.
5. Apdailos medžiagas ir gaminius iš dekoratyvinio akmens.
6. Gilumines uolienas.
7. Išsiliejusias uolienas.
8. Akmens apdirbimą.
9. Plastmasės gaminius.
10. Stiklą ir stiklo gaminius.
Ir t.t...

Tai mokomoji knyga plačiai aprašanti:

1. Pastatų ir jų dalių apibrėžimus.
2. Pastatų klasifikaciją ir bendruosius reikalavimus.
3. Pastato laikančiojo karkaso sudarymo principus.
4. Pastatą veikiančias apkrovas.
5. Pastatą laikančiojo stuomens tipus.
6. Pastatų konstrukcines sistemas.
7. Laikančiųjų konstrukcijų ribinius būvius.
8. Pastatų skirstymą į deformacinius blokus.
9. Pastato medžiagų ir konstrukcijos parinkimą.
10. Pagrindinių konstrukcijų medžiagų svybes.
Ir t.t...

Braižomoji geometrija užima tvirtą vietą disciplinų, sudarančių inžinerinio paruošimo pagrindą, tarpe. BG uždavinys yra rasti geometrijos dėsniais paremtus būdus figūroms ir kūnams atvaizduoti plokštumoje taip, kad iš brėžinio pilnai būtų galima įsivaizduoti šių figūrų bei kūnų padėtį  ir formą erdvėje.

Kad brėžiniais buvo naudojamasi senaisiais laikais, įrodoma sudėtinga Babilono, Graikijos, Egipto, Azijos šventyklų, rūmų, tvirtovių architektūra. BG kaip mokslo idėjos egzistavo gilioje senovėje, tačiau nebuvo bendros teorijos bei aiškių jos pritaikymo metodų praktikoje. XVIIIa. pabaigoje prancūzų mokslininkas Kasparas Monžo apibendrino anksčiau sukauptą projektavimo patirtį ir sukūrė mokslinę discipliną apie stačiakampes projekcijas, t.y. dviejų vaizdų teoriją. Todėl jo vardas siejamas su BG, kaip matematikos mokslo atšakos sukūrimu. K.M. suformulavo 3 pagrindines BG užduotis.